Atsargų Valdymo Strategijos ir Metodai
Straipsnio turinys
Atsargų valdymas yra viena iš tų užkulisinių operacijų, apie kurias daug garsiai nekalbama, nors atsargos sudaro didelę įmonės investicijų dalį. Prieš pradėdami ar plėsdami verslą, ypač kai kalba eina apie fizines prekes, pavyzdžiui mažmeninė ar didmeninė prekyba, ar gamyba, savininkai ir vadovai turi atsižvelgti į atsargų laikymo sandėlyje išlaidas. Ar verta investuoti? Ar jūsų klientai lauks užsakymų iš tiekėjų? Tai svarbūs klausimai, apie kuriuos reikia pagalvoti. Tai, kaip tvarkysite atsargas dabar, priklausys, kaip veiksite ateityje, todėl svarbu žinoti galimus pasirinkimus ir suprasti atsargų valdymo strategijas bei metodus.
Skirtumas tarp atsargų valdymo strategijų ir metodų
Prieš gilindamiesi į detales, išsiaiškinkime, kuo skiriasi atsargų valdymo strategijos ir metodai.
Strategija – tai didelis įmonės veiklos paveikslas ir ilgalaikiai tikslai, kuriuos įgyvendindami, planuosite savo investicijas, tame tarpe ir atsargų valdymą. Pasirinkta atsargų valdymo strategija apibrėš, kiek atsargų laikyti, kada iš naujo užsakyti ir kaip užtikrinti, kad patenkintumėte klientų poreikius. Žinomiausios ir plačiai paplitusios atsargų valdymo strategijos yra „Push and Pull“ strategijos, „Just-In-Time“ (JIT) strategija ir “Vendor Managed Inventory” (VMI) tiekėjo valdomos atsargos.
Metodai yra praktiniai būdai ir technikos, naudojami atsargoms valdyti pagal jūsų pasirinktą strategiją. Tai apima kasdienes užduotis, užtikrinančias sklandų atsargų valdymo sistemos veikimą. Pavyzdžiui: ABC analizė, ekonominis užsakymo kiekis (EOQ), Min-max metodas, apribojimų teorija (TOC) ir kt.
Paprastais žodžiais tariant:
Strategijos atsako į atsargų valdymo „kas“ ir „kada“ klausimus.
Metodai atsako į atsargų valdymo „kaip“.
Atsargų valdymo strategijos
Stūmimo strategija (Push)
Visgi teisinga būtų pasakyti, kad ši strategija buvo ypač populiari prieš du dešimtmečius ir anksčiau, kai apribojimas buvo produktų gamyba, t.y. pasiūla. Kai tuo tarpu paklausa buvo nuolat auganti ir klientai nekantraudami pirko viską, ką pasiūlydavo rinka.
Tačiau šie laikai jau praėjo, pasikeitė klientų elgesys. Taigi ir įmonės reaguodamos į rinkos pokyčius privalėjo prisitaikyti. Dabar įmonės atidžiai įvertina atsargų laikymo sandėliuose išlaidas, apsvarsto finansinį atsargų pertekliaus poveikį ir aiškinasi, ką daryti su produktais, kurie neparduodami. Šiandien dėmesys skiriamas ne tik našiam darbui, bet ir efektyviam išteklių ir atsargų valdymui.
Stūmimo strategija, grindžiama prognozuojama paklausa. Įmonės gamina arba užsako prekes anksčiau laiko, numatydami būsimus klientų poreikius. Produktai išstumiami per tiekimo grandinę, užkraunant sandėliavimo taškus ir laukiant planuojamos paklausos. Šis metodas yra naudojamas pramonės šakose, kuriose paklausa yra stabili ir nuspėjama.
Traukimo strategija (Pull)
Traukimo strategija ypač efektyvi tose pramonės šakose, kuriose paklausa yra mažiau nuspėjama, kur klientų pageidavimai gali greitai keistis, arba aplinkoje, kur labai svarbu greitai prisitaikyti. Tiesiogiai reaguodamos į klientų užsakymus, įmonės gali būti lankstesnės ir greičiau reaguoti į rinkos pokyčius.
Traukimo strategija, grindžiama faktine, o ne prognozuojama paklausa. Verslas, užuot gaminęs ar užsakęs prekes iš anksto, prieš pradėdamas gamybos ar pirkimo procesą laukia, kol bus gauti klientų užsakymai. Ši strategija padeda sumažinti atsargų perteklių ir su atsargų laikymu susijusias išlaidas, nes produktai gaminami arba užsakomi tik tada, kai yra aiškus jų poreikis.
„Just-In-Time“ (JIT) strategija
JIT reikalauja tikslios informacijos apie paklausą ir labai patikimos tiekimo grandinės, kad būtų išvengta atsargų trūkumo. Jei šios sąlygos nebus įvykdytos, gali įvykti gamybos vėlavimas, kuris sukels klientų nepasitenkinimą ir gali turėti įtakos mažėjančiai paklausai ar klientų perėjimui pas konkurentus. Šis metodas dažniau sutinkamas gamybos įmonėse.
JIT yra atsargų valdymo metodas, kai medžiagos ir gaminiai užsakomi prieš pat jų poreikį gamybos procese. Ši strategija padeda sumažinti laikymo išlaidas ir perteklinių atsargų kiekį.
Tiekėjo valdomos atsargos (Vendor Managed Inventory)
VMI perkelia atsakomybę už atsargų lygių valdymą tiekėjui. Pagal šį susitarimą tiekėjas stebi mažmenininko pardavimų ir atsargų lygį, nuspręsdamas, kada ir kiek atsargų papildyti. Šis metodas padeda užtikrinti, kad mažmenininkas nebūtų apkrautas perteklinėmis atsargomis, nes tiekėjas priisima sau užduotį išlaikyti optimalų atsargų lygį, pagrįstą faktine paklausa. Tai gali padėti geriau valdyti atsargas, sumažinant jų kiekį sandėlyje ir pagerinti tiekimo grandinės efektyvumą abiem šalims.
Atsargų valdymo metodai
Aptariant atsargų valdymo metodus, naudinga juos pažvelgti iš dviejų skirtingų perspektyvų: asortimento valdymo ir atsargų lygio valdymo. Abi būtinos efektyviam atsargų valdymui ir bendrai verslo sėkmei, tačiau įmonės valdymo procese atlieka skirtingus vaidmenis.
Asortimento valdymo metodai
Asortimento valdymas – tai sprendimas, kokius produktus vežtis ir kokį prioritetą jiems teikti. Tai apima atsargų skirstymą į kategorijas ir tvarkymą pagal įvairius veiksnius, tokius kaip pardavimo svarba, vertė, paklausos modeliai ir klientų pageidavimai. Tikslas yra užtikrinti, kad verslas sukoncentruotų dėmesį į svarbiausias prekes, optimizuotų savo produktų asortimentą ir suderintų savo pasiūlymus su klientų paklausa. Asortimento valdymas padeda įmonėms nuspręsti, kokius produktus laikyti sandėlyje, kokią įvairovę pasiūlyti ir kurioms prekėms reikia skirti ypatingą dėmesį.
ABC analizė
ABC analizė suskirsto atsargas į tris kategorijas pagal jų svarbą ir vertę verslui:
A kategorija: tai yra didelės vertės produktai, kurie verslui yra pelningiausi. Paprastai A kategorijos produktai parduodami rečiau ir sudaro mažiausią atsargų dalį sandėlyje, bet jų svarba reiškia, kad juos reikia atidžiai stebėti ir griežtai kontroliuoti atsargas, kad būtų išvengta atsargų trūkumo ir su tuo susijusių prarastų pardavimų. A kategorijos produktų prieinamumas tiesiogiai veikia verslo veiklą ir pelningumą.
B kategorija: tai yra vidutiniškai svarbios prekės su didesniu nei kategorijos A pardavimo dažnumu. Jie generuoja atitinkamą pardavimo ir pelno kiekį ir paprastai turi šiek tiek didesnes atsargas nei A prekės. B kategorijos prekės turi būti periodiškai peržiūrimos, siekiant nustatyti, ar jas reikėtų perkelti į A ar C kategoriją.
C kategorija: tai mažos vertės produktai, kurie mažiausiai prisideda prie uždirbamo pelno, bet yra laikomi dideliais kiekiais. Šios atsargos reikalauja mažiausiai dėmesio.
ABC analizė sukurta remiantis 80/20 Pareto principu, kuris rodo, kad 20 % prekių (paprastai A prekės) generuoja 80 % pajamų. Šiame modelyje A prekės sudaro 10–20 % produktų, iš kurių gaunama daugiausia pajamų. Toliau seka B prekės su nedidelėmis pajamomis, o C prekės, nors jų sandėlyje yra daugiausiai ir galbūt jų pardavimų dažnis yra didesnis, jos mažiausiai prisideda prie bendro pelno.
XYZ analizė
XYZ analizė yra asortimento valdymo technika, kuri suskirsto atsargas į kategorijas pagal jų paklausos kintamumą. Skirtingai nuo ABC analizės, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas prekių vertei ir svarbai, XYZ analizė žiūri į tai, kaip nuspėjama prekės paklausa.
X kategorijos produktai: šių prekių paklausa yra labai pastovi ir nuspėjama. Dažnai tai yra didelės apyvartos produktai su stabiliais pardavimo modeliais. Kadangi jų paklausa yra pastovi, X prekių tvarkymas yra paprastas ir jiems reikia mažiau laikomų atsagų rezervo.
Y kategorijos produktai: šių prekių paklausa vidutiniškai kinta. Jų pardavimai gali svyruoti dėl sezoninių veiksnių, rinkos tendencijų ar kitų išorinių poveikių. Valdant Y produktų atsargas, reikia skirti daugiau dėmesio prognozavimui ir gali tekti laikyti didesnius atsargų saugumo kiekius, kad būtų išvengta prekių trūkumo dėl padidėjusios paklausos ir atvirkščiai – prekių pertekliaus dėl paklausos sumažėjimo.
Z kategorijos produktai: šių prekių paklausa yra labai nenuspėjama, o pardavimo modeliai yra nereguliarūs arba atsitiktiniai. Tai gali būti specializuoti produktai arba tie, kurie turi nišines rinkas. Z kategorijos prekių valdymas yra sudėtingas dėl nepastovios jų paklausos, dažnai reikalaujama lanksčių atsargų strategijų arba JIT metodo, kad būtų sumažinta atsargų pertekliaus rizika.
XYZ analizė papildo ABC analizę, įvedant į asortimento valdymą ir paklausos nenuspėjamumo faktorių. Kiekviena įmonė, naudojama ABC ir XYZ prekių asortimento valdymo analizes, turėtų atsirinkti produktus, kurie neša didžiausią pelną ir kuriems reikia skirti daugiausiai dėmesio bei resursų.
Atsargų lygio valdymo metodai
Atsargų lygio valdymas yra susijęs su tuo, kiek kiekvieno produkto reikia laikyti sandėlyje ir kada papildyti. Tai apima atsargų lygių nustatymą, pakartotinio užsakymo lygio/ taško skaičiavimą, užsakymų kiekio apskaičiavimą ir saugos atsargų palaikymą. Atsargų valdymo tikslas yra užtikrinti, kad įmonė tinkamu laiku turėtų reikiamą atsargų kiekį, išvengiant tiek atsargų pertekliaus, tiek atsargų trūkumo.
Min-Max metodas
Dabar šis metodas turi ir kitą pavadinimą – tai Reorder Point (liet. pakartotinio užsakymo taškas). Taigi Min-Max metodas (arba Reorder Point metodas) nustato minimalų ir maksimalų atsargų lygį:
Min. lygis: tai lygis, kurį pasiekus atsargos turi būti užsakytos papildymui.
Max. lygis: tai didžiausias lygis, iki kurio užsakomos atsargos.
Min - max metodas veikia tokiu principu, jog pasiekus minimalų lygį atsargos užsakomos iki maksimalaus lygio. Šio metodo privalumas, kad galima kontroliuoti atsargų lygį, dažniausiai patenkinant tiekėjo minimalaus užsakymo sąlygas, ir išvengti atsargų trūkumo, kadangi sandėlyje bus likęs minimalus kiekis, kurio užteks iki kol atvyks prekių papildymo užsakymas.
Ekonominis užsakymo kiekis (EOQ)
EOQ yra formulė, naudojama apskaičiuojant idealų užsakymo kiekį, kuris sumažina atsargų išlaidas, įskaitant laikymo, užsakymo ar transportavimo. EOQ skiriasi nuo kito matavimo MOQ (angl. minimum order quantity, liet. minimalus užsakymo kiekis). MOQ reiškia minimalų užsakymo kiekį ir yra mažiausias prekių, kurias tiekėjas priims užsakymui, skaičius. Kai EOQ – kiekis, kurį labiausiai apsimoka užsakyti dėl aukščiau paminėtų sąlygų.
Saugumo (rezervinės) atsargos
Saugumo atsargos yra papildomas atsargų lygio buferis, saugantis nuo netikėtų paklausos šuolių arba tiekimo vėlavimo. Tai padeda išvengti atsargų trūkumo ir užtikrina, kad galėsite patenkinti klientų poreikius net ir pasikeitus paklausos sąlygomis. Dažniausiai šis metodas naudojas kartu su kitais metodais, tokiais kaip Reorder Point ar TOC.
FIFO (first in, first out)
FIFO yra metodas, pagal kurį pirmenybė teikiama seniausių produktų pardavimui. Šis požiūris ypač aktualus įmonėms, užsiimančioms greitai gendančių prekių gamyba/ prekyba, kurių galiojimo laikas yra svarbus.
Nors FIFO veiksmingai užtikrina, kad atsargos nepasentų, šis metodas dažniau sutinkamas, kalbant apie sandėlio valdymą, o ne kaip atsargos valdomos visoje tiekimo grandinėje. Pagrindinis dėmesys skiriamas efektyviam sandėlio organizavimui, kad prekės būtų tinkamai priimtos į sandėlį, nuvežtos į sandėliavimo vietas ir atrinktos klientams tinkama tvarka.
Paklausos prognozavimas
Atsargų prognozavimas apima būsimo atsargų poreikio numatymą, analizuojant istorinius duomenis, rinkos tendencijas ir statistinius modelius. Prognozavimas padeda numatyti atsargų lygį su planuojama paklausa, sumažindama atsargų pertekliaus ar atsargų trūkumo riziką.
Nors paklausos prognozavimas dažnai grindžiamas dabartinių poreikių palyginimu su ankstesniais laikotarpiais, svarbu atsižvelgti į papildomus veiksnius, kurie galėjo turėti įtakos ankstesniems pardavimams, pvz., akcijas, konkurentų veiksmus, oro sąlygas ir kitą išorinę įtaką. Atsargų prognozavimas turi būti nuolatinis procesas, atsižvelgiant ne tik į atsargų lygį, bet ir į paminėtas sąlygas. Šis nuolatinis požiūris padeda įmonėms prisitaikyti ir reaguoti, tačiau labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir išvengti chaoso, bandant atsižvelgti į visus galimus kintamuosius.
Apribojimų teorija (TOC - Theory Of Constraints)
TOC atsargų valdymas yra skirtas užkirsti kelią chaotiškam darbui ar procesams, kurie neneša naudos jūsų verslui. Užuot pasikliovus tik praeities duomenimis, kad būtų galima suprognozuoti būsimą paklausą, TOC daugiausia dėmesio skiria dabartiniams klientų poreikiams patenkinti. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad turėtumėte reikiamą prekių kiekį reikiamoje vietoje ir laiku, ir kad palaikomas atsargų lygis atitiktų tai, ką klientai perka dabar.
Taikant TOC metodą, kiekvienam produktui yra nustatomas atsargų buferis, kuris dinamiškai kinta reaguojant į realaus laiko sąlygų pokyčius. Šie buferiai apibrėžia ne tik sandėlyje laikomų atsargų kiekį, bet jie yra kruopščiai apskaičiuojami pagal tiekėjo pristatymo laiką, jau užsakytus ir atvykstančius užsakymus, dabartinius pardavimus. Šis metodas padeda įmonėms išlikti lanksčioms ir užtikrina, kad atsargų lygis atitiktų faktinę paklausą be perteklinių ar per mažų atsargų.
Pasirinkite tinkamą atsargų valdymo strategiją ir metodą
Atsargų valdymas yra sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pradžių. Tai apima tvirtos atsargų valdymo strategijos kūrimą ir tinkamų metodų, tinkančių jūsų verslui, pasirinkimą. Kaip aptarta šiame straipsnyje, galima rinktis iš kelių metodų, kurių kiekvienas turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses.
Norėdami teisingai pasirinkti, pradėkite analizuodami savo verslo aplinką ir konkurentus. Bendraukite su savo tiekėjais, nes jų veiklos modelis gali turėti didelės įtakos jūsų strategijoms ir metodams. Be to, stebėkite naujausias tendencijas ir rinkos siūlomus įrankius bei praktiką.
Rinkdamiesi atsargų valdymo programinę įrangą atminkite, kad dauguma jų yra su integruotais metodais – kartais net keliais. Pasirinkdami konkrečią programinę įrangą, jūs taip pat įsipareigojate taikyti tam tikrus metodus, todėl labai svarbu suprasti, ką kiekviena siūlo ir kaip ji atitinka jūsų verslo poreikius.
Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kokia yra atsargų valdymo strategija ir kaip ji skiriasi nuo metodų.
Jei norite aptarti, kokie metodai yra įdiegti į fluentSTOCK įrankį, nedvejodami susisiekite su mumis.
