Kas yra cross-docking? Kaip susiję su atsargų valdymu?
Straipsnio turinys
Cross-docking’as taikomas daugelyje logistikos centrų. Todėl jį galima laikyti logistikos operacijos dalimi. Žinoma, šis procesas glaudžiai susijęs su sandėlio valdymu, kuriame atsargų valdymas atlieka itin svarbų vaidmenį.
Cross-docking’ą naudoja gamintojai, didmenininkai ir distributoriai, kurių verslo modelis ar valdymo strategija orientuota į sandėliavimo kaštų mažinimą ir efektyvumo didinimą. Taip pat dažnai pasitaiko hibridinės sistemos, kai dalis atsargų vežamos cross-docking’o būdu, o kita dalis sandėliuojama tradiciniu būdu.
Cross-docking – tai prekių perkrovimo procesas, kai prekės pristatomos į cross-docking sandėlį, tačiau prekės nėra sandėliuojamos arba jų laikymo laikas sandėlyje yra labai trumpas. Pagrindinis cross-docking’o tikslas – kuo greičiau išrūšiuoti ir perkelti atvykusias prekes į kitą transportą bei jas operatyviai išsiųsti toliau.
Įsivaizduokite didelį paskirstymo centrą, į kurį rytinėmis valandomis atvyksta krovininiai automobiliai su prekėmis. Sandėlio darbuotojai visą dieną intensyviai dirba rūšiuodami ir perkraudami prekes, kad vakare sandėlis būtų tuščias – visos prekės sukrautos į kitas laukiančias transporto priemones, vežančios krovinius į galutinius sandėliavimo ar prekybos taškus.
Kas yra cross-docking?
Išankstinis paskirstymas (pre-distribution): kiekvienam krovinio vienetui (padėklui) nurodoma galutinė paskirties vieta dar iki jo atvykimo. Atvykus, šie vienetai nukreipiami į iš anksto paskirtas išvykimo zonas ir čia iškart perkraunami į kitą transportą.
Paskirstymas po atvykimo (post-distribution): galutinė prekės paskirties vieta nustatoma tik atvykus prekėms į cross-docking’o terminalą. Tokiu atveju prekės trumpai laikomos terminalo zonoje, o rūšiavimas ir išvežimas atliekami remiantis realaus laiko duomenimis (pvz., pardavimų užsakymais, elektroniniais duomenų mainais, atsargų buferiais ar užsakymų prognozėmis).
Cross-docking’o tipai
Iš anksto suplanuojamas prekių rūšiavimo ir paskirstymo grafikas.
Priėmimas, rūšiavimas ir transportavimas vyksta be pertrūkių: padėklai ar kroviniai iškraunami, perkeliami į laikinas zonas ir tuoj pat pakraunami į išvykstančius transporto priemones pagal maršruto nurodymus.
Mažesni sandėliavimo kaštai, nes kiekvieno krovinio paskirties informacija žinoma iš anksto, ir atsargos sudedamos į tam skirtas zonas tiesioginiam pakrovimui į laukiantį transportą.
Šis būdas geriausiai tinka stabiliai paklausai, tiesioginio pristatymo į parduotuves sistemoms arba tiekėjų valdomų atsargų modeliams, kai žinomas tikslus prekių užsakymo kiekis.
Išankstinio paskirstymo cross-dockingas – tai idealiai veikiantis procesas ir siekiamybė, kai atvykusios prekės greitai surūšiuojamos ir iš karto išsiunčiamos į galutinį sandėliavimo tašką.
Pagrindiniai išankstinio paskirstymo bruožai:
Prekės atvyksta be iš anksto nustatytos paskirties vietos, taigi tai reikalauja mažesnio išankstinio planavimo.
Prekės laikinai laikomos cross-dock terminalo zonoje, kol aiškiai nustatoma tolesnė jų paskirtis.
Paskirtis nustatoma pagal realaus laiko duomenis: užsakymų likučius, atsargų buferius, prognozuojamus pardavimus arba tinklo apribojimus.
Šis modelis yra lankstesnis ir geriau pritaikytas dinamiškoms įmonių veikloms, leidžiantis sklandžiau reaguoti į paklausos pokyčius, akcijas ar regionų vartojimo tendencijas, taikant daugiausia „pull“ principą.
Pagrindiniai paskirstymo po atvykimo bruožai
Pavyzdžiui, maisto produktų distributorius gauna šviežių vaisių ir daržovių pristatymą. Atvykus sunkvežimiui, RFID žymos ant padėklų registruojami sandėlio valdymo sistemoje. Padėklai, kuriuos reikia perkrauti, nukreipiami į išvykimo zonas. Konvejeriai ar autokeltuvai perkelia prekes tiesiai į išvykimo angarus arba iš karto pakrauna į laukiančias transporto priemones.
Atrodo paprasta? Idealiu atveju taip. Tačiau norint užtikrinti sklandų srautą, būtina:
Tiksliai nustatyti kiekvieno SKU poreikį, paskirties vietą ir maršrutą.
Laikytis griežtų planų ir grafikų, kad tiek įvežantys, tiek išvežantys vežėjai turėtų nurodytas pakrovimo ir iškrovimo vietas.
Kiekvienos paletės realaus laiko stebėjimas sandėlio ir transporto valdymo sistemose.
Užtikrinti atsargines priemones – papildomas iškrovimo/pakrovimo zonas ir operatyvias darbuotojų komandas, pasiruošusias reaguoti į netikėtas situacijas, tokias kaip didesni nei numatyta kiekiai, vėlavimai ar maršruto pasikeitimai.
Bet koks trikdis ar klaida – netikslūs duomenys, vėluojantys kroviniai ar kitos situacijos – gali sutrikdyti cross-docking terminalo procesus, sukelti kamščius pakrovimo ar iškrovimo zonose ir sumažinti bendrą pervežimų efektyvumą. Sėkmingam cross-docking’o valdymui būtina atidžiai atsirinkti tiekėjus bei vežėjus, sinchronizuoti duomenis tarp jų bei tinkamai apmokyti “greitąsias” komandas.
Kaip veikia cross-docking’as sandėlyje?
Infrastruktūra, technologijos ir įranga
Cross-docking’ui būdingos specialios sandėlinių terminalų erdvės, technologijos ir įrankiai sklandžiam darbui:
Terminalo išplanavimas: I, T ar U formos dokų zonos optimizuoja srautą nuo priėmimo iki išsiuntimo, o platus takų tinklas ir daugybė pakrovimo angarų užkerta kelią spūstims.
Automatizavimas ir sekimas: pažangios sandėlio valdymo sistemos, brūkšninių kodų ar RFID skaitytuvai, automatizuoti konvejeriai ir robotizuota prekių priėmimo bei išskirstymo įranga palaiko nuolatinį greitą prekių judėjimą.
Darbuotojų mokyami: kruopščiai apmokytas personalas žino operacijų standartus, saugos priemones ir greitos reakcijos veiksmus.
Tiekėjų ir vežėjų koordinacija: elektroniniai duomenų mainai ir sklandus bendradarbiavimas garantuoja, kad tiek transporto, tiek sandėlio veiklos laikas bus suderintas bei efektyvus.
Dažniausiai modernūs distribucijos centrai investuoja į šiuos elementus, siekdami užtikrinti sėkmingą cross-docking’o veikimą. Verslai, norintys taikyti cross-docking’ą savo kompanijose, privalo patys integruoti visus šiuos sprendimus sandėliuose.
Cross-docking’o privalumai ir trūkumai
Cross-docking’o poveikis verslo efektyvumui ir atsargų valdymui yra didelis:
Mažėja apyvartinio kapitalo bei atsargų laikymo vietos poreikis.
Sumažėja prekių pažeidimų rizika dėl mažesnio prekių perkėlimų ir pervežimų skaičiaus.
Didėja atsargų apyvartumas ir mažėja prekės laikymo terminaluose laikas, tai ypač svarbu šviežiam ir greitai gendančiam asortimentui.
Mažesni transportavimo kaštai ir mažesnės prekių pirkimo kainos - Dėl apjungtų užsakymų ir didelių užsakomų kiekių iš tiekėjų mažėja transportavimo kaštai. Kadangi perkama dideliais kiekiais, gaunamos didmeninės kainos ar papildomos nuolaidos.
Visi toks būdas turi ir savų minusų. Kai centriniuose sandėliuose nenaudojami prekių buferiai, bet koks tiekimo grandinės trikdis (pvz., vėluojantys kroviniai ar netiksliai pristatyti kiekiai ir kt., sumaišyti maršrutai ir kt.) gali sukelti vėlavimus galutiniuose tinklo taškuose. Taip pat prekes skirstant cross-docking būdu, dažniausiai regioniniai sandėliai ir parduotuvės priverstos laikyti didesnes atsargas pas save, kad galėtų amortizuoti galimus trikdžius ir nepritrūkti atsargų.
Kur tikslinga taikyti cross-docking’ą?
Praktikoje cross-docking’as dažniausiai taikomas didelio pralaidumo ir stabilios paklausos prekėms, trumpo gyvavimo ciklo produktams, tokiems kaip: švieži maisto produktai, trumpo galiojimo vaistai, elektronika ir mada (drabužiai, avalynė ir pan.).
Taip pat šis modelis pasirenkamas tada, kai yra apribojimai turėti centrinį sandėlį, aukštos nekilnojamo turto kainos ar poreikis kuo greičiau paskirstyti prekes galutiniam vartotojui.
Priešingai, įmonės, dirbančios su mažais užsakymais, tolimais tiekėjais ar daugiau kokybės kontrolės reikalaujančiomis prekėmis dažniau naudoja tradicinį sandėliavimą arba hibridinį modelį – greito judėjimo prekės paskirstomos cross-docking’o linijomis, kitos – sandėliuojamos tradiciniu būdu.
Kaip cross-docking’as siejasi su atsargų valdymu? Kaip jau minėjome, atsargų valdymo strategija tiesiogiai priklauso nuo pasirinkto paskirstymo modelio. Nors cross-docking’o metu prekės perkraunamos ir paskirstomos minimaliai laikant atsargų terminale, tikslios atsargos vis tiek valdomos galutiniuose tinklo taškuose – regioniniuose sandėliuose ar parduotuvėse.
Todėl būtina turėti pažangią atsargų valdymo sistemą, kurioje būtų integruot cross-docking’o funkcija, kadangi užsakymai tiekėjams yra apjungiami efektyviam transportavimui, o atvykus į cross-docking’o terminalą – skaidomi pagal kiekvieno gavėjo poreikius.
Pavyzdžiui, prekybos tinklas, valdantis 50 parduotuvių su greitai gendančių maisto produktų asortimentu, apjungia visų parduotuvių užsakymus ir iš tiekėjo užsako suminį kiekį. Atvykus prekėms į cross-docking’o sandėlį, jos iškart surūšiuojamos pagal pirminius parduotuvių užsakymus ir išsiunčiamos į paskirties vietas.
Tradicinis atsargų valdymas būtinas ten, kur laikomos atsargos arba kai paklausa yra kintanti ir užsakymo bei pristatymo ciklai ilgesni. Jei paklausa yra stipriai kintanti, įmonės renkasi palaikyti mažus atsargų buferius, net ir veikdamos cross-docking’o būdu. Tai leidžia įmonėms būti lankstesnėms ir greičiau reaguoti į pasikeitusią situaciją.
Cross-docking’as ir tradicinis atsargų valdymas
Cross-docking’as turi daug privalumų, tokių kaip sumažėjusios sandėliavimo išlaidos, didesnis prekių apyvartumas ir efektyvesnė logistikos valdymo grandinė. Šis metodas sumažina prekių perkrovimų skaičių ir sutrumpina pristatymo laiką, todėl jį dažnai renkasi įmonės, dirbančios su dideliais greitai judančių ir vienodų prekių kiekiais.
Tačiau cross-docking’as turi iššūkių. Jis reikalauja kruopštaus planavimo, patikimų tiekėjų ir itin glaudaus tiekimo grandinės dalyvių bendradarbiavimo, kad būtų užtikrintas sklandus veikimas. Diegimas gali būti brangus ir yra labai priklausomas nuo transporto tikslumo bei prieinamumo. Be to, sumažintas atsargų buferis padidina riziką, kuri gali atsirasti dėl tiekimo sutrikimo. Ir visa tai gali atsiliepti pristatymams bei atsargų lygiui galutiniuose taškuose.
Cross-docking’as nėra universalus sprendimas – jis geriausiai veikia didelėse įmonėse, kurios gali užtikrinti reikiamą infrastruktūrą ir procesų koordinavimą. Nors fluentSTOCK atsargų valdymo įrankis puikiai tinka mažoms ir vidutinėms įmonėms, jis neturi cross-docking funkcionalumo. Tuo tarpu mūsų pagrindinė įmonė StockM siūlo pažangų sprendimą didelėms ir labai didelėms organizacijoms, kurioms reikalingas visapusiškas atsargų valdymas, įskaitant ir cross-docking galimybes. Jei svarstote apie šio metodo taikymą savo įmonėje – susisiekite, mielai nukreipsime jus pas reikiamus specialistus.
