Atsargų valdymo metodų palyginimas: Min-Max, Pardavimų prognozavimas ir TOC
Straipsnio turinys
Efektyvus atsargų valdymas yra svarbus bet kuriam verslui, ir ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms. Atsargų valdymas yra finansinė investicija, o turint ribotus išteklius, įmonės turi kruopščiai apskaičiuoti, jog patenkintų klientų poreikius ir išvengtų perteklinių atsargų. Tinkamo metodo pasirinkimas yra svarbus, norint optimizuoti veiklą ir sumažinti riziką, susijusią su lėtai judančių prekių sandėliavimu ar nuolatiniu prekių trūkumu.
Šiame straipsnyje aptarsime tris populiarius atsargų valdymo metodus: Min-Max, pardavimų prognozavimą ir Apribojimų teoriją (TOC). Išnagrinėsime jų veikimo principus, privalumus ir iššūkius. Supratimas, kaip veikia šie metodai, padės atsargų valdytojams priimti pagrįstus sprendimus ir pritaikyti juos savo verslo poreikiams.
Min-Max atsargų valdymo metodas
Min-Max metodas yra tradicinis atsargų valdymo būdas. Jame nustatomi iš anksto apibrėžti minimalūs (užsakymo taškas) ir maksimalūs (sandėliavimo riba) atsargų lygiai kiekvienam produktui. Kai atsargos nukrenta žemiau minimalaus lygio, inicijuojamas užsakymas atsargoms papildyti iki maksimalaus lygio.
Kas yra Min-Max metodas?
Pagrindiniai Min-Max principai
Minimalus atsargų lygis: Minimalus lygis apsaugo nuo prekių pasibaigimo iki kol bus suformuotas naujas užsakymas ir prekės bus pristatytos.
Maksimalus atsargų lygis: Viršutinė riba iki kurios prekės yra užsakomos. Ši riba apsaugo nuo per didelio kiekio užsakymo ir užtikrina, kad gautos prekės turės pakankamai vietos sandėliavimui.
Min-Max privalumai
Paprastumas: Lengva įdiegti ir suprasti, todėl prieinama verslams su ribotais ištekliais.
Sumažina trūkumų riziką: Užtikrina, kad atsargų likutis visada būtų pakankamas, sumažinant prarastų pardavimų riziką.
Apsaugo nuo perteklinių atsargų: Padeda išvengti per didelių atsargų kaupimo, išlaisvinant pinigų srautus ir sandėliavimo vietą.
Min-Max iššūkiai
Statiškumas: Min-Max lygiai yra fiksuoti ir gali neprisitaikyti prie staigių paklausos pokyčių, todėl gali atsirasti tiek trūkumai, tiek perteklinės atsargos.
Reikalingas reguliarus peržiūrėjimas: Kad Min-Max metodas būtų veiksmingas, atsargų lygius reikia reguliariai peržiūrėti ir pritaikyti pagal pasikeitusias pardavimo tendencijas bei tiekimo laikus.
Pardavimų prognozavimas atsargų valdyme
Pardavimų prognozavimas – tai metodas, kuris numato būsimą paklausą, remdamasis istoriniais duomenimis, rinkos tendencijomis ir kitais veiksniais. Tai padeda įmonėms planuoti būsimą paklausą ir užtikrinti, kad turėtų reikiamą atsargų kiekį.
Kas yra pardavimų prognozavimas?
Pardavimų prognozavimo metodo privalumai
Pateikia numanomą paklausą: pagal istorinius duomenis ir kitus faktorius pateikia numanomą produktų paklausą, kuriai reikia pasiruošti: nustatyti atsargų lygius, pateikti užsakymus ir pan.
Apima kitus pardavimų procesus: kai veiksmai yra kontroliuojami ir suderinami, lengviau vykdyti kitus susijusius veiksmus, pvz.: planuojamas 20% augimas, taiga reikia sukurti ir paleisti rekalmos kampaniją, pasiruošti aktyvesniam klientų srautui ir t.t. Suteikia tikslių duomenų apie pirkimus, mažinant sąnaudas ir užtikrinant atsargų prieinamumą.
Sklandesnis finansų planavimas: remiantis prognozėmis galima numatyti kiek ir kokių finansų reikės skirti atsargų užsakymams, sandėliavimo kaštams, galima planuoti būsimas investicijas į reklamą ar plėtrą.
Pardavimų prognozavimo iššūkiai
Priklausomybė nuo duomenų: Prognozių tikslumas priklauso nuo kokybiškų istorinių duomenų turėjimo, o netikslūs duomenys gali lemti netikslias prognozes.
Rinkos pokyčiai: Nenumatyti vartotojų elgsenos ar tiekimo grandinės sutrikimai gali prognozes padaryti neveiksmingomis, kadangi buvo suprognozuota kitaip.
Apribojimų teorija (TOC) - atsargų valdymo metodas
TOC yra metodas sutelkia dėmesį į optimalų prekių srautų palaikymą visoje tiekimo grandinėje, naudojant dinaminių buferių valdymą. Šis metodas užtikrina, kad atsargų lygiai būtų pakankami ir atitiktų paklausą, bei nebūtų kaupiama per daug atsargų.
Kas yra TOC atsargų valdyme?
Kaip TOC veikia?
Buferių valdymas:
TOC naudoja dinaminių buferių valdymą nustatant optimalius atsargų lygius. Buferiai kasdien patikrinami ir kai reikia koreguojami pagal prekių vartojimo tendencijas. Jei paklausa padidėja, buferis padidėja, kad būtų išvengta trūkumų; jei paklausa sumažėja, buferis mažinamas, kad būtų išvengta perteklinių atsargų.
Tiekimo laiko svarba:
Tiekimo laikas turi įtakos buferio dydžiui ir dėl šios priežasties yra svarbus parametras, nustatant bei valdant buferius. Kuo trumpesnis tiekimo laikas, tuo atsargų buferis gali būti mažesnis. Ir atvirkščiai, ilgesni tiekimo laika reikalauja didesnių buferių, kad būtų užtikrima pakankamai atsargų iki kito papildymo laiko.
Buferių zonos:
Raudona zona: signalizuoja apie per mažas atsargas ir galima prekių trūkumą, todėl inicijuojamas skubus papildymas.
Geltona zona: rodo, jog atsargų lygis yra optimalus nei per mažai nei per daug
Žalia zona: indikuoja, kad atsargos yra saugios, bet turi būti stebimos, kad ilgainiui nebūtų sukaupta per daug.
TOC atsargų valdymo metodo privalumai
Mažina perteklines atsargas ir trūkumus: užtikrina, kad įmonė laikytų pakankamą atsargų kiekį.
Pagerina pinigų srautus: mažina perteklinių atsargų kiekį, išlaisvindama apyvartines lėšas, kurios buvo įšaldytos.
Didina lankstumą: greitai prisitaiko prie paklausos ir tiekimo pokyčių.
TOC atsargų valdymo metodo iššūkiai
Nuolatinis stebėjimas: šis metodas reikalauja kasdienės atsargų lygių ir buferių priežiūros, ir tai gali būti nemažai resursų reikalaujanti užduotis.
Sudėtingumas: TOC įgyvendinimas gali būti sudėtingas, ypač įmonėms su ilga kitokio atsargų valdymo praktika. Nors apribojimų teorija yra pagrįsta priežasties-pasekmės ir nuoseklių ir logiškų veiksmų sekos principais, visgi tai nėra taip intuityvu ir įprasta kaip pvz. su pardavimų prognozavimu. Taip pat buferių skaičiavimas ir dinamis valdymas dažniausiai reikalauja atitinkamos programinės įrangos diegimo, kuri atliktų tokius veiksmus.
Atsargų valdymo metodo pritaikymas pagal konkrečias situacijas
Atsargų valdymas nėra toks paprastas, kaip atrodo, kadangi įmonės dažnai susiduria su įvairiomis situacijomis, ypač jei valdo platų SKU (angl. stock-keeping-unit) asortimentą. Kai kurie produktai turi stabilią paklausą ir patikimus tiekėjus, kiti yra sezoniniai, turi trumpą galiojimo laiką arba ilgesnius tiekimo laikus. Be to, paklausos svyravimai ir nepatikimi tiekėjai gali dar labiau apsunkinti atsargų valdymą.
Protingi sprendimai pagal susidariusias aplinkybes
Daugeliu atvejų nėra vieno universalaus sprendimo atsargų valdymui. Būtina prisitaikyti prie konkrečių produktų kategorijų ir jų aplinkybių, pavyzdžiui, tiekėjų patikimumo. Pavyzdžiui, kai vartojimas yra stabilus, o tiekėjas patikimas, bet kuris iš trijų metodų gali veikti efektyviai.
Tačiau esminiai skirtumai slypi detalėse. Naudojant Min-Max metodą, maksimalus atsargų lygis gali būti nustatomas pagal sandėliavimo vietą arba vidutinius mėneso pardavimus. Tipinis rodiklis yra SKU atsargų apyvartumas dienomis (pvz., 30 dienų apyvartumas), kai siekiama palaikyti 30 dienų vertės atsargas. Kita vertus, TOC siūlo dinamišką atsargų valdymą, kuris gali leisti sumažinti apyvartumo laiką ir laikyti mažiau atsargų bei patenkinti klientų poreikius.
Kaip valdyti didelius pardavimų svyravimus?
Ką daryti, kai pardavimai svyravimai yra ženklūs? Pardavimų prognozavimas labai priklauso nuo istorinių duomenų, kurie gali veikti gerai, jei tendencijos išlieka stabilios. Pavyzdžiui, galite naudoti praėjusių metų duomenis ir planuoti 20 % pardavimų augimą dėl rinkos pokyčių. Tačiau šis metodas paremtas tam tikrais spėliojimais ir prielaidų, kad praeities tendencijos pasikartos.
Min-Max metodas tokiose sąlygose gali susidurti su sunkumais, nes jis nėra sukurtas greitai prisitaikyti prie įvykusių paklausos pokyčių. TOC metodas realiu laiku reaguoja į paklausos pokyčius ir gali būti geriausias pasirinkimas svyruojančių pardavimų atvejais.
Koks metodas būtų efektyviausias su nepatikimais tiekėjais?
Nepatikimi tiekėjai apsunkina atsargų valdymą. Kaip išvengti atsargų trūkumo, jei tiekėjas pristato užsakymus per vėlai? Vienas sprendimas – įtraukti saugumo atsargas į bet kurį atsargų valdymo metodą. Saugumo atsargos veikia kaip buferis „kas jei“ situacijoms. Naudojant istorinius duomenis (kaip Min-Max arba pardavimų prognozavimo atveju), svarbu identifikuoti, ar tiekimo vėlavimai atsispindi istoriniuose duomenyse. Ar vėlavimas buvo vienkartinis atvejis, ar tai besikartojanti problema? Jei tai atsispindi istoriniuose duomenyse, ar vis dar reikia įvesti saugumo atsargas.
TOC metodas gali gerai suvaldyti tokius atvejus, kadangi buferių valdymo sistema yra pagrįsta realiu vartojimu, o ne tik istoriniais duomenimis. Jei atsargų trūkumas įvyko dėl tiekėjo nepatikimumo, TOC automatiškai padidins buferį, kad ateityje būtų išvengta panašių problemų.
Sezoninių prekių valdymas
Sezoninės prekės kelia kitą iššūkį. Jei produktas gali būti tiekiamas tik kartą per sezoną ir neturėsite galimybės papildyti atsargų sezono metu (darykime tokią prielaidą, neanalizuojami kitų aplinkybių). Tokiu atveju pardavimų prognozavimas dažniausiai yra geriausias pasirinkimas. Galite naudoti istorinius duomenis ir rinkos tendencijas, kad įvertintumėte, kiek atsargų reikės visam sezonui. Panaši situacija ir su trumpalaikėmis akcijomis, kurių metu neatliekami pakartotiniai prekių papildymai. Tokiu atveju pardavimų prognozavimas, remiantis praeities tendencijomis, leidžia apskaičiuoti numanomus atsargų kiekius prekių pardavimo taškuose.
Tinkamo atsargų valdymo metodo pasirinkimas jūsų verslui
Visų trijų atsargų valdymo metodų, t.y. Min-Max, pardavimų prognozavimas ir TOC, pagrindinis tikslas yra tas pats – padėti verslui uždirbti kuo daugiau, patenkinant klientų poreikius bei optimizuojant atsargų lygius. Todėl svarbu užtikrinti, kad trūkumai (vedantys į prarastus pardavimus) ir perteklinės atsargos (įšaldančios apyvartines lėšas bei užimančios sandėliavimo vietą) būtų sumažintos iki minimumo:
Min-Max metodas palaiko atsargas tarp minimalaus ir maksimalaus lygio, tačiau gali neprisitaikyti prie staigių paklausos pokyčių.
Pardavimų prognozavimas remiasi istoriniais duomenimis ir rinkos analize, siekiant numatyti būsimą paklausą, tačiau gali nesuveikti nepastoviose rinkose.
TOC dinamiškai reguliuoja atsargų lygius pagal realią vartojimo situaciją ir tiekimo laikus, todėl yra lankstesnis, reaguojant į paklausos svyravimus.
Atsargų valdymo metodo pritaikymas pagal Jūsų verslo realybę
Efektyvus atsargų valdymas nėra lengva užduotis. Įmonės susiduria su įvairiais iššūkiais, o šiame straipsnyje aptarėme tik keletą veiksnių, kurie turi įtakos prekių vartojimui. Prieš pasirenkant atsargų valdymo metodą, svarbu išanalizuoti visus modelius, sąlygas ir partnerius, su kuriais dirbate.
Atminkite, kad pardavimų prognozavimas ir Min-Max metodai yra pagrįsti istoriniais duomenimis. Kai dabartinės rinkos sąlygos skiriasi nuo jūsų lūkesčių kaip turėtų būti, nes taip buvo praeityje, šie metodai gali būti nepakankami. Todėl šioje vietoje išryškėja TOC pranašumai: dinaminis atsargų valdymas ir prisitaikymas prie realių pokyčių paklausoje bei tiekimo laikuose.
Ir vis dėlto, nė vienas metodas nėra tobulas visoms situacijoms. Kai kuriais atvejais kelių metodų derinimas gali duoti geriausius rezultatus. Lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti yra esminiai dalykai sėkmingam atsargų valdymui.
FluentSTOCK įrankis buvo sukurtas ir vystomas, remiantis apribojimų teorija (TOC), kadangi ši teorija - tai platus požiūris į atsargų valdymą ir verslo procesus apskritai. Remiantis mūsų ilgalaike patirtimi, ši teorija leidžia pasiekti geriausių įmanomų rezultatų, kai ją įdiegiame ir pritaikome teisingai.
Jei turite klausimų apie tai, kaip FluentSTOCK įrankis sprendžia arba valdo konkrečias atsargų valdymo situacijas, kurios iškyla Jūsų versle, susisiekite su mumis ir pratęskime diskusiją.
